Seniai seniai, 80-ųjų pabaigoje, dar prieš nepriklausomybę, laikraštyje „Klaipėda" mane labai prajuokino skelbimas, kad konservatorijos salėje vyks koncertas – dabar susikaupkite – „Vilniaus grąžtų gamyklos ansamblis, vadovaujamas Anatolijaus Lomonosovo, skambins Indijos ragas…“. Ar buvo įmanoma sugalvoti didesnę nesąmonę? Su Indijos klasikine muzika jau buvau truputį susipažinęs ir man ji atrodė be galo įtraukianti, visiškai mistiška, nesuvokiama protu net iš arti. Kaip su tuo susijusi Vilniaus grąžtų gamykla ir visai ne indas, kažkoks Lomonosovas? Nuėjau tik iš smalsumo, nusiteikęs šaipytis. Salėje buvo nedaug žmonių, ant scenos paklotas kilimas… Kas čia bus? Bet pasirodė muzikantai ir noras šaipytis praėjo – jie ne tik buvo apsirengę tikrais indiškais rūbais, bet ir turėjo visai rimtas veidų išraiškas, būdingas rimtiems ritualams. Bet didžiausias stebuklas buvo tai, kad jie iš tikrųjų pradėjo groti indiškas ragas. Tai buvo neįtikėtina. Sitaro skambėjimas visiškai užbūrė. Gavau tikrą šoką, visai pozityvų, nors ir netikėtiną. Po koncerto priėjau padėkoti atlikėjams, pakviečiau juos pas save į namus, pabendravom, susidraugavom… Po 10 metų surengėme pirmąjį Lietuvoje Indijos klasikinės muzikos festivalį Vilniuje, Mokytojų namuose. Tris dienas scenoje pasirodė žymūs meistrai, visi A. Lomonosovo pažįstami, o salė buvo pilna žmonių, dauguma kurių niekada negirdėjo ragų, bet kai kuriems byrėjo ašaros… ir tai buvo tikrai įspūdinga…. Praėjo dar daugiau kaip 10 metų, Anotolijus surengė dar dešimt festivalių, Indijos klasikinė muzika tapo įprastu Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniu. Jei dar nežinote, kas tai yra, ar norite atgaivinti savo emocinius prisiminimus, tai – proga susitikti antradienį, spalio 10 dieną Muzikos magijos klube, kur A. Lomonosovas (turintis jam suteiktą Indijoje garbiną vardą AnatoAli) ne tik papasakos apie Indijos klasikinę muziką, bet ir pats pagros sitaru, paklausysime įdomiausių įrašų ir pabendrausime muzikinės magijos aplinkoje.
Teksto autorius Artašės Gazarian